Jungtiniai Arabų Emiratai

Tarptautinis sakalininkų festivalis.

Praėjusių metų gruodžio mėnuo (2014 m. gruodžio 6 - 14 d.) bus įrašytas išskirtinėmis raidėmis į sakalininkystės istorijoją. Jungtiniai Arabų Emyratai keletai dienų tapo Meka pasaulio sakalininkų bendruomenei.
Toms dienomis Abu Dabio emyrate vyko trečiasis tarptautinis sakalininkystės festivalis, į kurį susirinko daugiau nei 800 sakalininkų iš 81 pasaulio šalies. Šiame įvairiaspalviame renginyje Lietuvą atstovavo Lietuvos sakalininkų klubas.
Matuojant sakalininkų pasaulio masteliu - grandiozinis ir įspūdingas renginys susidėjo iš dviejų dalių. Pirmąsias 4 dienas visi renginiai vyko dykumoje įrengtoje stovykloje, o sekančiomis dienomis visas veiksmas buvo perkeltas į Jungtinių Arabų Emyratų sostinę Abu Dabį.

Dykuminis suopis - Valero

Noriu būti

Nesuklysime teigdami, kad šiandieniniame mūsų gyvenime sąvoka „sakalininkas“ suprantama ne kiekvienam. Padarius nedidelę apklausą ir pabandžius išsiaiškinti, kaip suprantama žodžio sakalininkystė reikšmė, kas yra sakalininkystė, daugeliu atveju neabejotinai išgirstume „nežinau“ arba abstraktų paaiškinimą, kad tai kažkas surišta su paukščiais. Tikėtinas atsakymas, kad sakalininkystė yra medžioklė su plėšriais paukščiais, o tokį apklausos žinovą jau galėtume priskirti prie apklaustųjų, turinčių supratimą apie užduotą klausimą.

Dykuminis suopis - Valero

Dykuminis suopis (Parabuteo unicinctus)

Telefonu man paskambino pažįstamas sakalininkas Valero ir pakvietė vykti į triušių medžioklę. Valero turi dykuminio suopio patelę su kuria sėkmingai medžioja triušius. Kad skaitantiesiems nekiltų klausimų „kokių dar triušių medžioklė?“, paaiškinu, kad visas aprašomas veiksmas vyko Ispanijoje, todėl ir buvau pakviestas būtent į triušių, o ne kiškių medžioklę. Ispanijoje yra pakankamai daug triušių, kurie laikosi įvairiausiose vietovėse, savo gyvenamąsias vietas įsirengia urvuose, po žeme ir yra daug mažesni už mūsų lietuviškus kiškius.

Sakalininkystę ir Mongoliją

Sakalininkystę ir Mongoliją sieja labai tolima praeitis.

Jau 1000 m. pr. Kr. žmogus su paukščiu ant rankos plačiosiose stepėse buvo įprastas reginys arba kasdienybė, populiariausias medžioklės būdas. Šiandien tai sudaro daugiau nei 3000 metų.

Laikoma, kad dėka didžiųjų Mongolijos chanų karo žygių sakalininkysė buvo labiausia ištobulinta ir įvaldytos šios medžioklės įmantrybės. Jų metu plėšrieji paukščiai buvo naudojami maisto įsigyjimui ir malonaus laisvalaikio praleidimui tarp kruvinų mūšių.

Marko Polo laikais, jo kelioniu metu, susitikus su didžiuoju chanu Chubilajumi (Čingis Chano anūkas) buvo priskaičiuojama, kad valdovui tarnavo apie 60 oficialių pareigūnų, apie 5000 medžiotojų ir 10000 sakalininkų ir sakalininkystei dirbusių žmonių.